/Rūpinimasis savo savijauta sergant akromegalija

Rūpinimasis savo savijauta sergant akromegalija

Suprantama, kad akromegalija ir jos simptomai kartais gali išmušti pagrindą iš po kojų. Tačiau galite pasirinkti, kaip į tai reaguosite. Gydymas ir parama, žinoma, vaidina gyvybiškai svarbų vaidmenį ligos procese. Tačiau norint geriau kontroliuoti gyvenimą, žmonėms, sergantiems akromegalija, gali būti lygiai taip pat svarbu rūpintis gera savijauta.

Štai keletas dalykų, kuriuos žmonės galėtų daryti norėdami geriau jaustis.

Judėjimas

Judėti naudinga, bet kai jūsų gyvenimas jau perpildytas akromegalija, ką dar galėtumėte įtraukti į savo kasdienį tvarkaraštį? Pradėkite nuo to, kas apsunkina jūsų gyvenimą. Štai keletas dažniausiai pasitaikančių barjerų, trukdančių gerinti kraujotaką ar didinti širdies susitraukimų dažnį, ir pasiūlymai, kaip jas įveikti:

Man skauda kūną

  • Jei kenčiate nuo riešo kanalo sindromo, lėtinio skausmo ar traumos, įprasti kasdieniai dalykai, pavyzdžiui, vaikščiojimas, gali būti savaime skausmingi. Šiuo atveju ypač svarbu pasitarti su savo sveikatos priežiūros specialistais, tačiau yra daugybė veiklų, iš kurių skausmą patiriantys žmonės gali gauti daug naudos
  • Pabandykite užsiimti veikla vandenyje, pavyzdžiui, plaukimu ar vandens aerobika. Plūduriavimas vandenyje mažina spaudimą sąnariams ir padeda sumažinti skausmą. Taip pat organizuojami specializuoti jogos užsiėmimai, kuriuose pagrindinis dėmesys skiriamas skausmo malšinimui ir viso kūno kraujotakos didinimui

Neturiu nei laiko, nei jėgų ir per greitai dūstu

  • Pradėkite nuo mažų dalykų
  • Ar galėtumėte pabandyti lipti laiptais, o ne važiuoti liftu, pradėdami nuo vieno aukšto?
  • Ar galėtumėte išlipti iš autobuso ar traukinio viena stotele anksčiau ir pasimėgauti grynu oru?
  • Ar galėtumėte dvi minutes pajudėti ten, kur esate dabar?
  • Jei pasirinkta veikla jums tinka, pabandykite prailginti ją iki trijų minučių rytoj, keturių minučių kitą dieną ir pan. Jei tai jums netinka, pagalvokite, kodėl nepavyko. Ar galėtumėte išmėginti kitą veiklą, kuri padėtų įveikti šį barjerą?

Droviuosi

  • Niekas neprivalo apie tai žinoti – sportuoti galite savo namuose arba prisidengdami įprastu pasivaikščiojimu parke ar į parduotuvę.
  • Įveikti nerimą mankštintis viešoje vietoje gali užtrukti – būkite ramūs ir atminkite, kad tai darote dėl savęs. Be to, kai jau nuspręsite išeiti į gryną orą, tai gali itin sustiprinti pasitikėjimą savimi.
  • Kodėl nepasiūlius draugui eiti su jumis ir / arba būti jūsų palaikymo komanda?

Pasveikinkite save už kiekvieną praleistą akimirką judant. Jei galite, stebėkite savo pažangą naudodami išmaniojo telefono programėles, pvz., Apple Health ar Google Fit, žingsnių skaičiuoklę, ranka rašytą dienoraštį ar mankštos žurnalą. Savo pažangos sekimas tokiu būdu gali būti puikus motyvatorius, kol ateis supratimas (ir vėliau), kai pradėsite fiziškai jausti pažangą ir naudą savo kūnui bei sveikatai.

Tinkama mityba

Kadangi akromegalija gali neigiamai paveikti tai, kaip jūsų organizmas apdoroja cukrų, ir padaryti jus imlesniu diabetui bei širdies ligoms, svarbu išsinagrinėti, kaip pajusti malonumą valgant ir geriant ne tik kepyklėlėje, įprastą maistą restorane ar suaugusiųjų gėrimus. Žinoma, daugumai žmonių tai nėra visiškai realu – jaučiame tiek daug spaudimo iš draugų, bendraamžių, patogumo, jau nekalbant apie pagrindinį spaudimą, nes sergate akromegalija… Sunku daryti tai, kas, mūsų žiniomis, būtų geriausia mūsų kūnui. Tinkamai maitintis nereiškia kažko atsisakyti (nebent sveikatos priežiūros specialistai jums paskyrė tam tikrą dietą). Tai reiškia, kad turite bandyti šiek tiek atidžiau rinktis tai, ką dedate į burną ir ką geriate, ir stengtis tuo mėgautis ilgesnį laiką. Tikėtina, kad tai darydami jausitės geriau.

Jei norėtumėte pradėti sveikiau maitintis, apsvarstykite šias idėjas:

  • Pagalvokite apie priežastį, kodėl tai darote – tai gali būti jūsų sveikata, arba šeima – ir užsirašykite ją arba įkelkite nuotrauką ten, kur kasdien ją matytumėte.
  • Išsigryninkite savo tikslus, jie turi būti realistiški (pavyzdžiui, valgyti 3–4 daržovių porcijas per dieną).
  • Susiraskite bičiulį – daug lengviau ko nors laikytis, jei žinai, kad kažkas šalia tave palaiko.
  • Pasakykite apie tai savo gydytojams. Žinojimas, kad su jais apie tai kalbėsitės, gali suteikti tą papildomą paskatą siekti savo tikslų.
  • Sutelkite dėmesį tik į kitą maistą, kurį dėsite į burną – kaip padaryti, kad tas daiktas būtų tinkamas valgyti ir kada jį tikrai reikia valgyti? Tada pasveikinkite save, kad padarėte sveiką pasirinkimą. O tada planuokite kitą valgymą.
  • Planuokite iš anksto – jei galite, sudarykite valgiaraštį savaitei; turėdami planą bus daug mažesnė tikimybė, kad sustosite, jei sustresuosite, kažkur išvyksite ar jausitės, kad neturite laiko gaminti.
  • Atraskite naujų maisto produktų – sveika mityba neturi būti nuobodi ar prėska; naujų dalykų išbandymas gali tapti įdomia patirtimi.

Verta atsiminti, kad nėra prasmės savęs graužti, jei paslysite ir nukrypsite nuo savo planų. Sveika mityba nėra juoda arba balta – tai nedideli pokyčiai, kuriuos galime daryti kiekvieną dieną, pradėdami nuo dabar. Ir, žinoma, prieš radikaliai keisdami savo mitybą, nepamirškite pasitarti su savo sveikatos priežiūros specialistu, nes tai gali turėti įtakos tiek jūsų sveikatai, tiek ir jūsų vartojamiems vaistams.

Ryšiai su kitais žmonėmis

Tinkama parama gali pagerinti tiek jūsų fizinį, tiek ir protinį gebėjimą susidoroti su kasdiene įtampa ir stresą keliančiais įvykiais, pradedant akromegalijos simptomais ir baigiant artėjančiomis operacijomis ar gydymu.

Nors draugai ir šeimos nariai gali stengtis įsijausti į tai, ką išgyvenate, jiems gali būti sunku iki galo suprasti jūsų mintis. Ko pasekoje galite jaustis izoliuoti, net jei fiziškai nesate vienas. Dėl to dar svarbiau ieškoti paramos ir ryšių visur, kur tik galite.

Atminkite, kad jūs tikriausiai esate vienas iš milijono – šiuo metu pasaulyje yra tarp 200 000 ir 1 milijono žmonių, sergančių akromegalija. Sunku pasakyti, kiek iš jų bus pasiekiami, bet tikėtina, kad įmanoma rasti ką nors, kas jaučiasi panašiai kaip ir jūs, paklausinėjus savo vietiniame hipofizės centre arba prisijungus prie vietinės ar tarptautinės akromegalijos grupės socialiniuose tinkluose. Ten galima rasti informacijos apie netoliese vykstančius susitikimus ar kontaktų mezgimo renginius.

Pirmenybė miegui 

Sergant akromegalija įprasta visą laiką jaustis visiškai išsekusiam, nepaisant to, kad miegate išties daug. Tą gali sąlygoti pati liga, tačiau taip pat svarbu pažymėti, kad iki aštuonių iš dešimties pacientų, sergančių akromegalija, kenčia nuo miego apnėjos.

Tai būklė, kurią sukelia jūsų kvėpavimo takų struktūros pokyčiai, galintys labai pabloginti miego kokybę ir (arba) kiekį. Ši būklė yra išgydoma, tačiau jos nekontroliuojant gali pablogėti gyvenimo kokybė ir padidėti nelaimingų atsitikimų, galinčių pakeisti gyvenimą, rizika, todėl svarbu žinoti miego apnėjos simptomus ir atlikti tyrimus, jei įtariate, kad ji gali paveikti. Norėdami gauti daugiau informacijos, kreipkitės į savo sveikatos priežiūros specialistą.

Štai keletas kitų būdų, padėsiančių išsimiegoti taip, kad jaustumėtės kuo geriau:

  • Planuokite miegą – kiekvieną dieną nustatykite miego ir prabudimo laiką. Pravartu būtų sekti biologinio laikrodžio ritmus, nes tai padės užtikrinti, kad jūsų kūnas yra pasirengęs miegoti ir pabusti, kai to reikia.
  • Mankštinkitės – daugumai žmonių užtenka bent 30 minučių mankštos, kad pagerėtų miego kokybė. Tačiau, jei įmanoma, stenkitės energingai nesimankštinti likus mažiau nei keturioms valandoms iki miego.
  • Stebėkite, ką valgote ir geriate – kofeinas, alkoholis ir daug cukraus turintys maisto produktai, vartojami prieš miegą (arba kai kuriems žmonėms – po vidurdienio) gali sutrikdyti miegą, kaip ir didelės maisto porcijos ar per didelio kiekio skysčių gėrimas prieš pat miegą.
  • Valdykite stresą – apsvarstykite būdus, kaip geriau susidoroti su kasdienio gyvenimo sunkumais, pvz., dienoraščio rašymas, dalykų, kuriuos turite padaryti vėliau, užsirašymas arba psichologinės pagalbos ieškojimas.
  • Sukurkite šventovę – tamsa, tyla ir vėsi temperatūra yra svarbios miegą skatinančios sąlygos. Galbūt galėtumėte pakabinti užtemdančias žaliuzes ar užuolaidas, dėvėti miego kaukę arba ausų kištukus, naudoti balto triukšmo aparatą ir (arba) neleisti naminiams gyvūnėliams patekti į miegamąjį?
  • Komfortas– įsitikinkite, kad jūsų patalynė būtų reguliariai skalbiama, o čiužinys geros kokybės. Galėtumėte įsigyti specialų pagalbinį čiužinį ar pagalvę, kas padėtų palengvinti jus kamuojančius sąnarių ar nugaros skausmus.
  • Atsipalaiduokite – prieš miegą susikurkite raminančią rutiną; venkite televizoriaus, kompiuterio ir telefono ekranų, išsimaudykite vonioje, skaitykite prie silpnos šviesos, išbandykite švelnius tempimo pratimus ar jogos atpalaidavimo technikas arba miego meditacijos pratimus.

Pasidomėkite dėmesingo įsisąmoninimo (mindfulness) technikomis

Įrodyta, kad dėmesingas įsisąmoninimas – dėmesio sutelkimas į tai, kas vyksta dabartinėje akimirkoje (mūsų pojūčiai, mintys, kūno būsenos, sąmonė ir aplinka), viską stebint ir priimant atvira širdimi ir smalsumu – padeda sumažinti nuovargio, nuolatinio skausmo simptomus, miego sutrikimus, stresą, depresiją ir nerimą bei pagerinti bendrą savijautą.

Nuo ko pradėti?

Egzistuoja daug skirtingų būdų, kaip praktikuoti dėmesingą įsisąmoninimą: nuo specialių kursų, kai kas savaitę vyksta gyvi užsiėmimai, kasdienių praktikų, dėmesingo įsisamoninimo rekolekcijų, iki išmaniųjų telefonų programėlių, siūlančių 2 minutes dėmesingo įsisąmoninimo praktikų per dieną. Jų visų esmė – dėmesio sutelkimas į konkretų objektą ar veiklą, vykstančią dabartiniu momentu, ir švelnus dėmesio nukreipimas atgal į objektą ar veiklą kaskart, kai mintys pradeda klajoti.

Išmokę praktikuoti dėmesingą įsisąmoninimą, galite įtraukti jį į savo dienos veiklas, pavyzdžiui, sąmoningai sutelkdami dėmesį į vaikščiojimą, valgymą ar net vaistų vartojimą. Arba dienos metu galite skirti kažkiek laiko fokusavimuisi į dėmesingą įsisąmoninimą, pavyzdžiui, išmaniojo telefono programėlės pagalba atlikdami vedamą meditaciją. Joga taip pat gali apimti dėmesingo įsisąmoninimo elementus.

Atsipalaidavimas

Tikslingas laiko skyrimas poilsiui gali būti ypač naudingas, jei ruošiatės kompiuterinei ar magnetinio rezonanso tomografijai (KT/MRT), operacijai, radioterapijai ar injekcijoms. Kalba eina ne tik apie investavimą į mėnesio masažų abonementą (arba pastangas įtikinėjant draugus ar šeimos narius, kad jį gautumėte), nors ir tai galimai nepakenktų. Panašiai kaip dėmesingas įsisąmoninimas, atsipalaidavimas – tai minčių ir dėmesio sutelkimas į vieną dalyką arba veiklą. Tačiau, priešingai nei dėmesingo įsisąmoninimo metu, atsipalaiduojant siekiama pašalinti visas kitas mintis, skatinti pajusti ramybę potencialiai stresinėse situacijose (tuo tarpu dėmesingu įsisąmoninimu protas yra treniruojamas priimti visas mintis, net ir nepatogias).

Kaip man tai padaryti?

Visišką proto ir kūno atsipalaidavimą galima pasiekti skirtingais ir individualiais būdais. Tai gali būti atsipalaidavimo meditacija, pvz., gilaus kvėpavimo pratimai, taip pat ir sodininkystė, maisto gaminimas, valymas, skaitymas ir jogos elementai (savasana). Taipogi, verta pastebėti, kad atsipalaidavimo praktika tinka ne visiems – kai kuriuos žmones atsipalaidavimo technikos gali trikdyti. Tokiu atveju galbūt labiau tiktų dėmesingo įsisąmoninimo metodas.

Kvėpavimas

Tikėtina, kad jūs jau žinote, kaip kvėpuoti! Bet ar žinote, kaip kvėpuoti sąmoningai, susikaupus, taip, kad pagerintumėte savo savijautą?

Raskite kelias akimirkas dienos metu (ypač tais momentais, kai visko darosi per daug) ir susitelkite į savo kvėpavimą. Taip pasikrausite šiek tiek teigiamos energijos tiek psichiškai, tiek ir fiziškai tada, kai jums to labiausiai reikia.

Kaip man tai padaryti?

Atsisėskite patogioje, vertikalioje padėtyje. Jei galite, suraskite ramią vietą arba užsidėkite ausines ar ausų kištukus, kad užblokuotumėte bet kokį foninį triukšmą ar trikdžius. Sutelkite dėmesį į kvėpavimą. Giliai įkvėpkite per keturias sekundes, įkvėpdami labiau per pilvą nei per šonkaulius. Tada švelniai iškvėpkite, pastebėdami, kaip kūne atsipalaiduoja susidariusi įtampa. Pakartokite dar penkis gilius įkvėpimus užmerktomis akimis.

Yra įvairių garso gidų ir programėlių, kurios padės atlikti panašius kvėpavimo pratimus.


Informacija parengta pagal Pasaulinio hipofizės organizacijų aljanso (WAPO) informaciją. nuoroda https://wapo.org/acromegaly/