/Prolaktinoma

Prolaktinoma

Gerybinis hipofizės (posmegeninės liaukos) priekinės dalies navikas (adenoma), išskiriantis
hormoną prolaktiną. Tai dažniausiai pasitaikantis hormoniškai aktyvus hipofizės navikas.

Simptomai ir požymiai

Hipofizė – tai endokrininė liauka, esanti smegenų pamatinėje dalyje. Hipofizė išskiria daugelį
hormonų. Vieni hormonai ( pvz.: kortikotropinas, tirotropinas) reguliuoja kitų endokrininių
liaukų (antinksčių žievės, skydliaukės, lytinių liaukų ir kt.) veiklą, kiti (prolaktinas, oksitocinas ir
kt.) savarankiškai sukelia jam būdingą hormoninį poveikį. Hormonas prolaktinas pagrinde veikia
į pieno liauką ir skatina jos augimą lytinio brendimo metu, nėštumo metu skatina pieną
išskiriančių ląstelių vystymąsi, po gimdymo – pieno išskyrimą ir motinystės instinktus.
Prolaktinoma išsivysto, kai pakitus priekinės hipofizės dalies prolaktiną išskiriančioms ląstelėms,
jos pradeda gaminti ir išskirti per didelį kiekį hormono prolaktino. Dėl padidėjusio prolaktino
kiekio sutrinka ir lytinių hormonų (testosterono vyrams, estrogenų moterims) išskyrimas, dėl ko
pasireiškia su jų trūkumu susiję simptomai.

Moterims prolaktinomos simptomai pasireiškia anksčiau, negu vyrams, kai navikas dar būna
mažas. Joms būdinga mėnesinių ciklo sutrikimai:: retomis mėnesinėmis, nereguliariu mėnesinių
ciklu ar išnykusiomis mėnesinėmis. Taip pat prolaktinoma gali sukelti vaisingumo sutrikimus.
Dideliai daliai pacienčių pasireiškia pieno išsiskyrimas iš krūtų moteriai, kuri nėra nėščia ar
maitinanti.

Vyrams prolaktinoma gali pasireikšti sumažėjusiu lytiniu potraukiu ir potencija, rečiau pasitaiko
pieno liaukų padidėjimas ar sumažėjęs vaisingumas. Taip pat vyrams būdinga sumažėjęs
plaukuotumas.

Jei prolaktinoma yra pakankamai didelė, dėl aplinkinių struktūrų spaudimo gali pasireikšti kitų
hipofizės hormonų trūkumas, galvos skausmai, regėjimo sutrikimai.

Ligos priežastys

Priežastys, dėl ko išsivysto prolaktinoma nėra žinomos. Dauguma šių navikų pasireiškia sporadiškai t.y.
atsitiktiniai, nesusiję su paveldimumu. Tačiau kai kurie pacientai turi paveldimą genetinį sutrikimą,
vadinamą 1tipo daugybine endokrinine neoplazija (MEN1), kuriam be prolaktinomos dar yra būdinga
navikai dvylikapirštėje žarnoje, prieskydinėse liaukose, kasoje. Maža dalis pacientų turi paveldimą
polinkį prolaktinomai (giminėje yra sergančių prolaktinoma), bet neturi MEN1 sindromo, tačiau genai,
atsakingi už šį paveldimumą, nėra žinomi.

Tikslus prolaktinomos paplitimas nėra žinomas. Nors nedidelės, simptomų nesukeliančios hipofizės
adenomos yra gana dažnos, tačiau kliniškai pasireiškianti prolaktinoma pasitaiko retai (maždaug 1 iš 7-10
000 žmonių). Skaičiuojama, kad prolaktinomos gali sudaryti apie 25-30proc. visų hipofizės auglių. Šis
navikas dažniau nustatomas moterims, nei vyrams. Moterims dažnai (apie 90proc. ) yra nustatomos
mažos adenomos(<10mm), o tarp vyrų šiek tiek dažnesnės(apie 60 proc.) didelės (>10mm)
prolaktinomos. Dažniau prolaktinoma nustatoma 20-50 metų amžiuje, bet gali pasitaikyti ir bet kuriame
amžiuje.

Ligos diagnostika

Prolaktinomai būdinga padidėjęs hormono prolaktino kiekis kraujyje. Radus padidėjusį prolaktino kiekį,
gydytojas pirmiausia turi išsiaiškinti, ar nėra kitų priežasčių, galėjusių sukelti jo padidėjimą. Prolaktino
padidėjimą gali išprovokuoti paciento vartojami vaistai: neuroleptikai, antidepresantai, opiatai,
verapamilis, metildopa ir kt. Esant vaisingo amžiaus moteriai, kuri skundžiasi mėnesinių ciklo išnykimu
(vienas iš prolaktinomos simptomų), pirmiausia atliekamas nėštumo testas, nes nėštumo metu
fiziologiškai padidėja prolaktino kiekis. Kita priežastis, dėl ko gali padidėti prolaktinas, tai skydliaukės
patologija (hipotirozė), dėl to atliekami su skydliauke susijusių hormonų tyrimai ( TTH, tiroksino).
Prolaktino kiekio padidėjimą gali sukelti ir lėtinis inkstų funkcijos nepakankamumas ar sunkios kepenų
ligos, todėl atliekami tyrimai, kad įvertinti inkstų ir kepenų funkciją.
Be minėtų tyrimų, reikia nustatyti ir kitų hipofizės išskiriamų hormonų kiekį kraujyje, kad įvertinti, ar
nėra jų trūkumo dėl galimo hipofizės spaudimo.

Prolaktinomai nustatyti ir įvertinti jos dydžiui atliekamas smegenų MRT tyrimas (magnetinio rezonanso
tomografija).

Ligos gydymas

Paprastai prolaktinomos gydymas pradedamas nuo medikamentų, o jei gydymas jais neefektyvus arba
pacientas netoleruoja vaistų, skiriamas chirurginis gydymas – šalinama adenoma. Kartais gali būti
kombinuojamas medikamentinis ir chirurginis gydymas. Retais atvėjais gali būti taikomas spindulinis
prolaktinomos gydymas.

Dažniausiai prolaktinomos gydymui pasirenkamas vaistas yra Bromkriptinas. Jis prolaktinomos gydymui
vartojamas jau daug metų, yra „išbandytas laiko“ ir saugus preparatas. Dėl šios priežasties Bromkriptinas
yra pirmo pasirinkimo vaistas prolaktinoma sergančioms moterims, kurios planuoja pastoti.
Bromkriptinas turi būti vartojamas kasdien. Jį vartojant, didžiajai daliai pacientų normalizuojasi
prolaktino kiekis, sumažėja didelės adenomos, moterims sugrįžta normalios mėnesinės.
Vartojant Bromkriptiną, dažniausiai pasitaikantys šalutiniai poveikiai – tai pykinimas, galvos svaigimas,
nosies užgulimas. Kad išvengti šių reakcijų, Bromkriptinas pradedamas skirti nuo mažų dozių ir jos
palaipsniui didinamos.

Kabergolinas yra naujesnis vaistas, naudojamas prolaktinomos gydymui. Jis paprastai yra geriau
toleruojamas, jo efektyvumas šiek tiek geresnis nei Bromkriptino. Apie 70 proc. pacientų, kuriems
neefektyvus gydymas Bromkriptinu, padeda Kabergolinas. Jis veikia ilgiau nei Bromkriptinas, dėl to
vaisto pakanka skirti 1-2 kartus per savaitę. Be to, Kabergolino sukeliami šalutiniai poveikiai retesni ir
lengvesni negu vartojant Bromkriptiną. Tačiau didžiausias Kabergolino minusas yra didelė šio vaisto
kaina.