/Hipopituitarizmas

Hipopituitarizmas

Retas susirgimas, kuomet hipofizė nebegamina ar gamina per mažai vieno ar daugiau joje
gaminamų hormonų. Hipofizės gaminamų hormonų stoka gali paveikti daugelį svarbių mūsų
organizme vykstančių procesų, tokių kaip augimas, kraujo spaudimo reguliacija, dauginimosi
funkcija.

Apibūdinimas

Suaugusiųjų hipotireozė, dar kitaip vadinama miksedema apibrėžiama kaip skydliaukės
hormonų nepakankamumas. Ji klasifikuojama į:

  • Pirminę hipotireozę, kuri atsiranda dėl nepakankamos skydliaukės hormonų sintezės
    pačioje liaukoje. Tuomet tyrimuose nustatomas sumažėjęs periferinių hormonų –
    tetrajodtironino (T4, tiroksino) ir trijodtironino (T3) bei padidėjęs tireotropinio hormono
    kiekis (TTH).
  • Antrinę hipotireozę, kuomet sutrinka tropinių hormonų sintezė hipofizėje arba
    nustatoma pagumburio patologija. Šiuo atveju mažėja ir periferinių (T3, T4) hormonų ir
    TTH kiekis.
  • „Periferinę“ hipotireozę, esant skydliaukės hormonų rezistencijos sindromui, kurio metu
    sutrinka periferinių audinių jautrumas T3 ir T4, todėl didėja jų sintezė bei koncentracija
    kraujyje.

Hipotireozė pagal savo sunkumą gali būti labai įvairi ir tai priklauso nuo savito skydliaukės
hormonų metabolizmo.

Simptomai

Ligos simptomai ir požymiai – Apetito stoka, dažnas šlapinimasis, kūno masės mažėjimas,
bendras nuovargis, šalčio netoleravimas, žemas ūgis, plaukų retėjimas, lytinio potraukio
sumažėjimas, nevaisingumas, nereguliarūs kraujavimai iš gimdos, mažakraujystė.
Hipotireozės simptomai priklauso nuo ligos sunkumo bei trukmės, tačiau bendras bruožas yra fizinio bei
protinio aktyvumo bei įvairių organų funkcijų sulėtėjimas.

Dėl skydliaukės hormonų trūkumo lėtėja energijos apykaita bei termogenezė, todėl atsiranda šalčio
netoleravimas. Įvairių šaltinių duomenimis, energijos apykaita gali sumažėti net iki 45%, o tai sąlygoja
svorio didėjimą dėl riebalinio audinio kaupimosi. Dėl pakitusio baltymų metabolizmo bei papdidėjusio
kraujagyslių sienelių pralaidumo, tarpląsteliniame tarpe kaupiasi glikozaminoglikanai, sąlygojantys
būdingus tinimus. Dėl sutrikusio gliukozės pasisavinimo iš žarnyno ir sulėtėjusios skrandžio evakuacijos, galima stebėti kiek mažesnę alkio glikemiją bei vangų atsaką, atliekant gliukozės tolerancijos mėginį.

Daugeliui pacientų, sergančių hipotireozė dėl sulėtėjusio lipidų metabolizmo, didėja cholesterolio kiekis.
Labai būdingai keičiasi išvaizda: hipotireoze sergančio paciento veidas blyškus, pabrinkęs, mimika skurdi.
Į klausimus atsakinėja lėtai, balsas storesnis ir grubesnis, negu įprastai. Apžiūrint – liežuvis didelis, jo
šonuose galima matyti dantų įspaudus. Plaukai – sausi, lūžinėjantys, dažnai išslinkę net antakių srityje.
Oda sausa, šalta, kiek pabrinkusi, blyški. Šie požymiai atsiranda ne tik dėl energijos apykaitos sulėtėjimo,
bet ir dėl sumažėjusios prakaito ir riebalinių liaukų veiklos bei dažnai kartu esančios anemijos. Pėdos ir
plaštakos gali atrodyti kiek padidėjusios, bet ne dėl patologinio kaulų augimo, o dėl pabrinkimų.
Atsiranda bendras raumenų silpnumas, mėšlungiai, mialgijos.

Neurologinė simptomatika gali pasireikšti riešo kanalu sindromu, galvos svaigimu, įvairiomis
parestezijomis, sulėtėjusiais sausgyslių refleksais, o kartais net depresija arba bipoliniais sutrikimais.
Hipotireozė pažeidžia ir širdies kraujagyslių sistemą, sukeldama bradikadiją, sumažėjusią širdies
išmetimo frakciją, kartais – širdies nepakankamumą. Kraujospūdis gali kiek sumažėti arba atsirasti
nedidelė diastolinė hipertenzija. Elektrokardiogramoje registruojamas retas ritmas, sumažėjęs dantelių
voltažas, galimas QT intervalo prailgėjimas bei T dantelio suplokštėjimas arba inversija.
Virškinimo sistema taip pat reaguoja į skydliaukės hormonų trūkumą – atsiranda vidurių užkietėjimas,
sumažėja apetitas, gali būti nustatyta tulžies pūslės hipokinezija bei sulėtėjusi žarnyno motorika.
Vaisingo amžiaus žmonėms gali sutrinkti lytinių hormonų sintezė bei sekrecija, moterims – atsirasti
antrinė amenorėja bei nevaisingumas.

Kraujodaros sistemos pažeidimas dažniausiai pasireiškia anemija, kuri gali atsirasti dėl daugelio veiksnių:
sutrikusio geležies bei vit B12 pasisavinimo, prislopintos kraujodaros kaulų čiulpuose, sumažėjusios
eritropoetino sintezės inkstuose. Jeigu nėra kitų anemijos priežasčių (pvz. kraujavimo), klinikiniai ir
laboratoriniai anemijos požymiai išnyksta, paskyrus gydymą tiroksinu. Įvairių šaltinių duomenimis,
anemija hipotireozės metu nustatoma nuo 20 iki 60% pacientų. Granuliocitų, leukocitų ir trombocitų
kiekis paprastai išlieka normalus. Retais atvejais nustatoma leukopenija gali būti susijusi su vit B12 arba
folinės rūgšties deficitu.

Išvardinti hipotireozės simptomai yra nespecifiniai, dažnai labai neryškūs arba pacientas gali jų
nepastebėti, nes liga vystosi palaipsniui ir organizmas adaptuojasi prie nuolat mažėjančio skydliaukės
hormonų kiekio. Todėl apie šią ligą reikia pagalvoti ir tikslingai atlikti specifinius tyrimus.

Ligos diagnostika

Anamnezė – ypatingai svarbu, siekiant išsiaiškinti galimus simptomus.
Apžiūra.
Hormoniniai tyrimai: TTH ir, jeigu reikia, LT4.
Laboratoriniai tyrimai kartojami dinamikoje, priklausomai nuo rezultatų bei taikomo gydymo.

Jeigu klinikinių ir laboratorinių tyrimų duomenys leidžia įtarti hipotireozę, tuomet reikalingi papildomi
tyrimai priežasties nustatymui:
Antikūnai prieš skydliaukės peroksidazę (anti-TPO) – padidėjęs jų kiekis būdingas lėtiniam
autoimuniniam tiroiditui.
Skydliaukės echoskopija – reikalinga skydliaukės audinio struktūros ir galimų mazginių pakitimų
įvertinimui.
Skydliaukės skenograma parodo gebėjimą sukaupti radioaktyvų jodą (J131). Pirminės hipotireozės metu
J131 kaupimas dažniausiai sumažėjęs.
Ligos gydymas
Liga gydoma skiriant pakaitinę hormonų terapiją T4 (L-tiroksinu).