/Akromegalija – reta, bet itin klastinga liga
Akromegalija – reta, bet itin klastinga liga

Akromegalija – reta, bet itin klastinga liga

Daugelis sergančiųjų klastinga ir lėtai progresuojančia liga – akromegalija – į pradinius jos simptomus
nekreipia dėmesio, o į gydytojus kreipiasi tik po daugelio metų, pastebėję jau žymius išorinius
pasikeitimus.

Akromegalija yra viena iš nedaugelio retų ligų, kurioms Lietuvoje skiriama pakankamai dėmesio
ligoniams gydyti, specialistai ir pacientų atstovai daug diskutuoja, yra įsiklausoma į sergančiųjų
problemas. Tačiau dažnas šeimos gydytojas nėra susidūręs su šia liga, todėl ligoniai ilgai vaikšto pas
skirtingus specialistus, kol nustatoma tiksli diagnozė ir skiriamas gydymas.

Dėl informacijos apie akromegaliją stokos ji dažnai diagnozuojama pavėluotai, o pasekmės gali būti
skaudžios: ūmus ne tik fizinės, tačiau ir psichologinės sveikatos pablogėjimas, mat ligai įsisenėjus,
žmogus vengia rodytis viešumoje, užsisklendžia savyje. Tad kaip žmogui pačiam atpažinti akromegaliją
dar ankstyvoje stadijoje ir užkirsti kelią tolesnėms komplikacijoms?

Pacientų draugijos „Aušvis“, vienijančios sergančiuosius šia liga, steigėjos ir vadovės Danutės Puchovos
teigimu, ne tik pats žmogus, tačiau ir medikai ne visada gali įžvelgti šios klastingos ligos požymius.
„Visuomenė tiesiog per mažai žino apie ligą ir kreipiasi per vėlai, – apgailestauja D. Puchova. – Liga yra
lėtinė, dėl jos žmogaus išvaizda keičiasi labai pamažu, tad ne tik artimieji, bet ir šeimos gydytojai, jei
pacientas dažnai pas juos lankosi, prie to pripranta. Vyresnio amžiaus žmonės pirminius ligos simptomus
apskritai priskiria senėjimo procesams.“

Akromegaliją iki šiol besigydanti D. Puchova pastebi, kad dažniausiai į gydytojus kreipiamasi tik tada, kai
pradeda neproporcingai didėti kūno dalys, nors jau prieš tai buvo daugybė simptomų, dėl kurių buvo
galima pradėti nuodugnius tyrimus.

Plačiau skaitykite čia: bernardinai.lt